parengti

parengti
pareñgti, -ia, pàrengė tr. 1. L41 paruošti, suruošti kur vykti: Užprašė piršlį ir patį Joną parengė važiuoti pas mergą su piršliu BsPIII64. Seserėle lelijėle, motynėlės dukružėle, tau paréngta kelionėlė JV901. | refl. N: Pasirengia in kelionę eiti J. Mes jau buvom pasirengę važiuot, nenorėjom nakvot Kdn. Pàsrengė važiuot Rod. Pasìrengė šeiminykas į turgų važiuotie Brt. Buvau pasireñgęs važiuotie Vlk. Pàsrengė ir nuvažiavo pas brolį Rod. Žalios levendrėlės pasilenkė, jau mūsų brolelis pasìrengė JV505. Kur pasìrengei taip vėlai vakarėlį? JV497. 2. atlikti išankstinius darbus: Inlindęs in olą, rado gaidį jau parengtą pjautie BsPIV287. Klausimams išspręsti reikia ilgesnio pareñgiamojo darbo NdŽ.
parengtinaĩ adv.: Teisėjas pašaukia teisman sutuoktinį supažindinti jį ir parengtinai išaiškinti išsituokimo motyvus . | refl.: Taip pat Menelajus garsusis pasirengė kovai HI. O ta lapė jau pasirengė gaidį pjaut: pasidėjo geldą, pasigalando peilį, ale negali viena tą gaidį papjautie, laukia vaikų, kad ateitų palaikyt BsPIV287. Anryt jau pasirengę dukterys laukia jaunikio BsPIV50. Pasistatė jie savo arklius ir patys pasirengė in guolį LMD(Rm). | Senas an to [=tam] jau esi pasireñgęs (lauki mirties) Jnš. Boba pasìrengė ant maro (mirčiai) J. ^ Gieda kaip gulbė, mirti pasirengusi KrvP(Ndz). Dar Dievo daržo nenuganei, o mirti pasirengei KrvP(Mlt).
3. tinkamai sutvarkyti ką kokiam tikslui: Briką pàrengiau gerai J. Tu parenk septynis laivus, mes važiuosim in kitą žemę BsPIV202. Tas pasiėmė spatą, griebė kelissyk – jau duobė parengta BsMtI146. Karalienė parengė karalaitei tokį arklį, katras galėjo kalbėt (ps.) Brt. Pareñgti stalą NdŽ. Po baltu pareñgia (pakloja) [patalus] Rod. Kambary kelios mergaitės; jos, matyti, vos tik parengė kunigaikštienei lovą V.Krėv. 4. sudaryti, sutvarkyti, paruošti skelbti: J. Basanavičius parengė ir pasirūpino išleisti keletą stambių tautosakos rinkinių, taip pat parašė tautosakos tyrinėjimų . Pareñgti pranešimą NdŽ. Chrestomatiją galutinai spaudai parengė moksliniai bendradarbiai . 5. teikiamomis žiniomis padaryti tinkamą: Organizuojami kursai I ir II klasės šoferiams parengti sp. Vilniaus piešimo mokykla parengė šimtus dailininkų . Jokia politinė grupė nebuvo taip rimtai parengta susiformuoti į partiją, kaip bolševikų grupė . Vakarinėse mokyklose, parengiamuosiuose kursuose prie Vilniaus ir Kauno universitetų mokėsi darbininkai, buvę samdiniai . Dar parengiamojoje klasėje Maironis išsiskyrė matematiniais sugebėjimais . ║ iš anksto nuteikti kokiam dalykui: Aš, tiesą sakant, ją turėjau parengti tokiam rimtam pasikalbėjimui J.Dov. | refl.: Skaityk, ponas Viktorai, – sutiko Mackevičius ir, pasirengęs klausyti, ėmė vaikščioti po kambarį iš kampo į kampą V.Myk-Put. Ir, be to, aiškiai matėsi – ji nepasirengusi tokiam klausimui J.Dov. 6. išmokti užduotąjį, tikrinamąjį dalyką: Pareñgti pamokas 1. 7. apvilkti, aprengti: Visi vaikaičiai buvo parengtì po baltais Rud. Gražiai pàrengtas, parėdytas, minkštai pamigdytas Rod. Močia dukrelę gražiai parengė LTR(Btr). Pomerges jau pàrengė Ppr. Pareñgt [mirusio] vyro neturėjau kuoj Rud. Pareñgia kultuvę vaiku ir gandina Rod. Ir vaikučius pàrengė truputį tais pinigais Lp. | refl.: Elena sugrįžo pirkion, šventadieniškai kelionėn pasirengus V.Krėv. Jis žiūrėdavo, kad jo pati būt kaip reik pasireñgus Grš. Ta pana išeidavo iš kalno pasireñgusi kaip į šliūbą Gl. Dūmoja, kad pasreñgt gražiai, nedarbuit Vrnv. Išeina gražiai pasireñgęs Trs. Lietuviai pàsrengė kap ir kareiviai Mrp. Nuoteka pàsrengė po baltais Rud. Seselės rūbais pàsrengė ir gano arklius Pls. Užsivilk tik kokį nors naują drabužį ir veizėk, kad kitą šventadienį ir kita bus jau taip pasirengusi Skd.refl. gražiai apsivilkti, apsitaisyti: Jy ne tep pasreñgus, kap kitos Lp. Pasìrengi biskį teipo ir eini basas bažnyčion Pls. Pasreñgęs bernas Žrm. 8. refl. pasivilkti (po apačia): Man nešalta, ba aš po apačia daug pasireñgus Mrj. 9. refl. persivilkti, persitaisyti kuo (maskuojantis): Pasrengė merga Lp. Pasirengė tie žmogžudžiai jaunikiais ir atvažiavo pas tą poną BsPIII209. Pasirengė tada Perkūnas jaunu bernu, ponaičiu, prisirinko daug dovanų V.Krėv. 10. pagaminti, pataisyti: Jiems valgyt parengdavo žmonės Ps. 11. iškelti (pokylį): Pàrengė jis gerą pokelį kaimynams J. 12. refl. pasiryžti, nusistatyti ką padaryti: Žemei laisvę laimėt pasirengę šitie vyrai plačia krūtine A.Vencl. Dėl tavęs ne tik mirt pasirengus, bet gyvent ir nemirt amžinai! S.Nėr. Eina pamiškėmis švilpaudamas, lyg velnio kūmuosna pasirengęs prašyti KrvP(). \ rengti; aprengti; paaprengti; dasirengti; įrengti; išrengti; nurengti; parengti; perrengti; prirengti; surengti; užrengti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • parengti — pareñgti vksm. Pareñk namų̃ dárbus …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • parengtinis — parengti̇̀nis, parengti̇̀nė bdv. Parengti̇̀nis tei̇̃smo pósėdis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • parengtinė — parengti̇̀nis, parengti̇̀nė bdv. Parengti̇̀nis tei̇̃smo pósėdis …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • parengtis — parengti̇̀s dkt. Kovi̇̀nė parengti̇̀s …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • parengtinis — parengtìnis, ė adj. (2) iš anksto atliekamas, parengiamas kuriam reikalui, preliminarinis: Advokatas gali dalyvauti byloje nuo parengtinio tardymo pabaigos rš. Parengtinis tyrimas TTŽ. Parengtinė sutartis rš. Parengtinis procesas TTŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parengtis — parengtìs sf. (3b) pasirengimo, pasirengusio būklė: Laikydami durtuvus parengtyje, ėjo atakon rš. Apsaugą ir ginklus laikyk parengtyje sp. ║ laikas pasirengti: Kai paskelbiama penkių minučių parengtis, visi prieina prie stebėjimo punkto verandos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pataisyti — Š, L, KŽ, DŽ1; Q651,652 1. tr. SD189,133, SD167,181,275, R, MŽ, N, Sut, M, LL106, Rtr pašalinti gedimus, padaryti tinkamą naudoti: Dziegorių pagedusį pataisyk J. Žiūrėk, kad pataĩsęs vėl nepagadytai Dkš. Būdavo tokių žmonių, tokių senelių eidavo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pritaisyti — Š, Rtr; R418, MŽ566, H161, Sut, M, L, LL197 1. tr. daugelį (sugedusių) pataisyti: Vaje, kiek par savo amželį esu pritaĩsęs visko! Šv. ║ refl. tr. daugelį susilopyti: Kad nepristaisysi, tai rūbo neturėsi Tvr. 2. tr. NdŽ daug įrišti (knygų). 3. tr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutaisyti — sutaisyti; Q656, M 1. tr. N, Š, L, LL205, Rtr, KŽ, NdŽ, Šl, Krs, Upt, Trk pašalinti gedimus: Pagedusį dziegorių sutaisyk J. Sutaĩsė meistrai trobą teip, kad ana negriūtum Yl. Sutaĩsė, sutvarkė man gryčelę Pl. Anie ten remontuo[ja], taiso –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išleisti — SD417 I. sudaryti sąlygas kam išvykti; išsiųsti. 1. tr. duoti sutikimą, nedrausti kam kur išeiti, išvykti: Ir mane, žinoma, išleis nors (bent) mėnesį (namõ, į tėvus) J.Jabl. O kas tave buvo išleidęs? Slnt. Aš gi žinau: kaip tik nueisi, tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”